visas

vìsas, -à pron. def. (4) K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; SD¹198, SD407, Lex5, H, H154, R, R157, MŽ, MŽ208, Sut, KBII114, N, M, LL285, L 1. neskirstomas dalimis (nurodant objektą ar subjektą kaip visumą): Vìsas kepalas duonos DŽ. Vìsas krūvis FzŽ155, PolŽ¹52. Dabar langai – pareini vìsas žmogus Alz. Ir už degtukus [Laurynas] pyko, kam ugnį kuria ne perskeltu, o visu degtuku J.Balt. Lygūs jie šakai, atskirtai nuo vìso ir sveiko medžio A.Baran. ^ Galva visą žmogų vadžioja B642. ║ pilnas, pripildęs talpą (apie daikto tūrį): Vìsą stiklinę supylė gerklėn Pl. Pripylė vìsą kišenę saldainių Jnš. Nebeišvalgysiu aš vìso bliūdelio, tik prižagsiu Plvn. Bulvių vìsas palovis, paržiem užteks Ėr. Oi gerk, broleli, vìsą, nepalik bitelei nei bitinėliu DrskD226. Pakavotą plėčką slaptoms ištuštino vìsą K.Donel. ^ Barzdos visą rėtį priskustum, o proto nėra Kltn. ║ LL12 ištisas, besitęsiantis nuo pradžios iki pabaigos ar iki dabartinio laiko: Atejau i prasėdėjau vìsą dieną Klt. Prašoki vìsą dieną i nieko nepadarai Švnč. Kap namų neturi, tai ir būk su sausa duonele vìsą dieną Sn. Auštant parej[o], tai miegoj[o] visà diena Pv. Prideda [valgių ant stalo], vìsai dienai pakanka Skrb. Visà diena bėgte Nm. Vaikai, kelkiatės! Ar visõs dienõs ir miegoste? Vkš. Visà dienelė rugelius pjoviau, saulelė leidos, pėdus nešiojau DrskD48. Per vìsą naktį vis išvien lijo KI547. Vìsą naktį nemigęs kaip žydas pri kiaulės skursta J. Eik numie, ko tu dirbi vìsą naktį Trk. Gėriau alutį, saldų midutį per vìsą naktį iki gaidelių DrskD10. Aš vìsą savo amžių neturėjau geros dienos Plt. Vìsą amžių prie gyvuliais, ir mano gyvuliai geri buvo Rk. Boba vìsą amžių malavo i daba maluo[ja] Trk. Išgelta išgelta par vìsą amžių koja Sdb. Nesuklės gluosneliai raudonas uogeles, tu nevesi muni par visą amželių StnD12. Vìsą gyvenimą jis pieninėj išdirbo Pnd. Gėrė gėrė vìsą gyvenimą, dabar priėjo galą Kp. Vìsas gyvenimas buvo ašarom mazgotas Kp. Ir taip knisams vìsą gyvenimą Šmn. Visà jaunystė tep praejo Ad. Kas yra visà gyvata mūsų, tiektai mirkterėjimas akies, anop amžiop prilyginta DP214. Aš jau visà para be nakties (nemiegojęs) Vl. Vìsas mėnuo pleška (labai karšta) Tr. Par vìsą gi pavasarėlį lietaus nė lašelio Mžš. Vìsai vasarai primala rankom Strn. Vìsą žiemelę tad be bulvių išbuvom Grž. Kap karves ganėm, tai vìsą vasarą kojos suskilę lig kraujui [buvo] Švnč. Visõs žiemos telias išgaišo Arm. Kad užpuolė ligos, vìsą žiemą išgulėjau Brž. Per vìsą šią žiemą šen ir ten tikt po mažumą snaiguriuodavo Kel1853,30. Šalta i šalta, gruodai i gruodai kasnakt vìsą balandį Švnč. Šėrė brolis žirgelį par visą rudenelį StnD10. Kokia pirma kovo diena, toks bus visas pavasaris LTR(Rm). Jis per visą ligą nebuvo išgirdęs nė mažiausio pasiskundimo Vaižg. Juokiaus visù keliu Klt. O lijo vìsas kelias Kpč. Iš visõs (visą dieną) kad ginėm, pietus nešėmos į mišką Šts. An visõs dienos išgena miške, tai pypkį (nedaug) pieno parneša Kpč. Duonos mūsų visų dienų duok mums šią dieną D.Pošk. | Audžiau vìsą laiką keturnyčius Žlb. Aš vìsą laiką su gėlėms Žlb. Gal ir sunku, ir nelengva gyvent, vis tiek vìsą itą laiką reikia gyvent Arm. Tėvas vìsas laikas serga Ktk. Vìsas laikas [kregždės] palig žemę skraidė: šiemet lietai ir lietai Kpč. Aš negaliu sėdėt, vìsą laiką sėdėt ar megzt, taigi man negera Kp. Vieną dieną pijokas, jug ne vìsą laiką Trk. Ji dabar visą laiką vaikščiodavo atsilošusi, išvertusi pilvą, sunkiai pūškuodama J.Mik. Buvo vìsą metą sveikas, i dab[ar] susisuko End. Dabar jau žyda toliau visokios [gėlės], vìsą metą tura žydėti Žlb. Vìsą čėsą ganiau, su šitokia vytelyte Mlk. Pri lino buvo darbo teip jau kad visám metuo Bdr. Avies, kiaulės ta jau visám metuo skani y[ra] meisa, kvepanti Ms. Visám laikui vaikai surišo Srj. Rasutė su Giedrium sužinojo, kad senelis atsikraustė visam laikui K.Saj. Jei mumus ižganymas mūsų mielas yra, būkimėg paskui to budresni ir pilnesni, melsdamies visù metu, naktį ir dieną DP623. Idant visokioje vietoje ir visù metu gintų mus V. Dievas nuog priesakų mūsų DK18. Visu metu amžiną Viešpatį garbinsiu SGII15. Kaipo ilgai mane, Pone, biedną užmiršti nori, ar ik visam amžiu ilgai nori slėpt veidą nuog manęs PK47. ^ Trys dienos džiaugsmo – vìsas amžius kauksmo (apie nevykusias vedybas) Jnšk. Trys [vedybų] dienelės linksmybelės, vìsą amžių verksi Akm. Dega visą dieną, bet nesudega (saulė) LTR. ║ paimtas ištisai, apimantis daikto visumą: Vìsas miestas sudegė Ut. Vìsą miestelį apejau, niekas nepriėmė ant buto Žl. Priklausė visà Aknysta Kauno gubernijai Akn. Duoną kepė, tai ant vìso kaimo kvepėjo Kpč. Ažkvipo obuoliais visà gryčia JT427. Susirinksma kulti visi, iš vìso kaimo Varn. Labai geras būtum, ka vìsą kiemą išpjautum Sdb. Paskinkai arklius ir nuguldai vìsą [rugių] lauką Šmn. Visas miškas išlapavo, ne visas žydėjo LTsII389. Kap [v]anduo paskeldavo pavasarį, tę vìsą pievą apsemdavo Švnč. Ilgumo jis panašiai kaip par vìsą gryčią Jnšk. Sarbentai rytų pusėj, agrastai aplink visą namą par vieną eilę Alz. Vìsą Rusiją apėjau, tei, kai jie gyvena, niekur pasauly nėsu matęs [p]Jrb. Jei gegutė kukuoja daržuose, bus nelaimė visame krašte LMD(Tvr). Apniukęs vìsas dangus, gali da šiūptelėt Žl. Visà pamiške rugiai kai gojus eina Klt. Visù paežiu javai buvo nuganyti Dkš. Visù Dusios kraštu yra tokių žolių Srj. Ta obelė viso mūsų sodo gražioja Krns. Didžiausis kraitis, audeklų vìsas svirno galas būs Lk. Vìsas darželis užejo gailiojom dirgėlėm Lzd. Vìsas medis būt padegęs Rod. Medis vìsas visutùkas guli Mrs. Iš menko daikto nue[jo] per vìsą kūną [išbėrimas] Švnč. Par rugiapjūtę prakaitas eina par vìsą kūną Adm. Skausmai jau visam̃ kūne Stak. Sopuliai vaikšto po vìsą kūną Tr. Tas diržas kaip par muno delną vìsą, jei ne platesnis dar End. Nosė par visą burną, kaip avies LTR(Pp). Nėr matęs tokio briedžio – ragai par vìsą nugarą, kiaurai lig rūrai Slm. Baltas laukymas būna per vìsą nosį Rod. Par mum tankiai blynus kepa ant visõs petelnės Sdb. Baronkas tokias dideles iškepdavo par vìsą blėtę Skrb. Viso svieto musios per jus [suskridę] Dglš. Visamà svietely LD239(Vlk). Dabar visà gamta ažunuodyta Antr. Mano gimtinė Veršiuos, o gyvenimas visam̃ sviete Snt. Iš vìso svieto suėjo darbų Kč. Ir eis mūsų skardas par vìsą pasaulį BM 452. Dieve, kurs rėdei kraštus to svieto visojo brš. Jis pro visą žemę buvo pagirtas BB1Mak3,9. Antiochas išsiuntė prisakymą per visą savo karalystę BB1Mak1,43. Kas yra šlakelis vandenies visum̃p mariump teip didžiump DP579. Man buvo arklys an visõs Nočios Rod. Vìso lauko rugiai (labai geri) Strn. ^ Jis kvailas kaip vìsas laukas Snt. Atariekė riekę par vìsą priekį Klt. Vìso svieto neapžiosi Jnš. Nepaspėjo susbezdėt, jau vìsas miestelis pasmirsta Šmn. Tos akys besančios už vìsą kūną brangesnės Grd. Daug svieto buvo? – Ė dvi bobos, Tamošius – i visas kermošius Prng. Kūnas visas esti nuog galvos rėdomas PK234. Visas pasaulis ant piktybės yra pastatytas DP519. Mažą kelmą raunant visas dvaras dreba (dantis) LTR(Grk). Aukso paklodė vìsą svietą apdengia (šviesa) JT106. Balta drobulė visą svietą užgulė (sniegas) LTR (Mžk). Margas paukštelis viso pasaulio naujienas nešioja (laikraštis) LTR. Marga kalė visą svietą aplaksto (laiškas) LTR(Lp). Griūva eglė par visą svietą, geniai kapoja par visą vieką (kelias) LTR(Slk). Mažutis, kuprotas vìsą lauką aplaksto (pjautuvas) JT231. Dvim pupom visą lauką apsė[ja] (akys) LTR (Užv). Lydeka nėrė, visą girią pakėlė (dalgis šieną pjauna) LTR(Pls); (šaudyklė ir siūlai) Rdm. Juoda varna kranktelėjo, visa giria linktelėjo (kunigas ir maldininkai) LTR(Užv). Du krankliu krankia, visą girią lenkia (klapčiukai skambina) LTR (Jrg). ║ nurodo kiekvieną be išimties ar beveik kiekvieną pagrindiniu žodžiu nusakomo objekto narį: Visà tauta NdŽ. Visa šeima susėdo valgyti J.Jabl. Aš suprašiau visõs savos giminės Lz. Jau ano ta giminė visà buvo išmirusi Als. Mamelė vìsą šeimynelę kamandavoj[o] Brsl. Vasarą i šeimyna visà numie Trk. Vìsas jaunimas buvo linksmas, vìsas jaunimas buvo sveikas Plt. Avelės brudna ganyt, lekia labai, kad pasileidžia vìsas pulkas Kpr. Vìsas Juodalaukis miega Dglš. Kitą kartą ka numirė žmogus, laidojo vìsas kaimas Akm. Dainuodami eina ratelį viso kaimo subėgę vaikai J.Aist. A matai, kaimas vìsas išbėgo miestan Dbk. Visà salė praplyšta juoku J.Mik. Vìsą Žagarės apylinkę apgrieždavom Žg. Aš nujojau į mergelę – visa draugė miega LLDII61. Sūnytėli mano, dobilėli mano, išsiskirk sau žirgelį iš viso pulkelio LLDII156(Ar). Blogi metai visám svietui, o bernelis – mun vienai (d.) Nmk. Lietuvnykai… visám svietui visuõs moksluos eis kelio vedžiotų BM 451. Visas surinkimas Israel tatai tedaro BB2Moz12,47. Visas svietas vieną teturėjo liežuvį ir žodį BB1Moz11,1. Kodėlei tu sėdi vienas, bei visas svietas stovi aplinkui tave? BB2Moz18,14. Ir bylojo visam pulkui BBDan13,29. Visas tad miestas Ninivitų alkinos priespaudoje DP587. Visas tada miestas sujudo, ir žmonės susibėgo Ch¹ApD21,30. ^ Suėjo vìsas svietas į vieną vietą (privažiavo daug svečių) Jnš. Viso svieto teta (plačiai susigiminiavusi, norinti būti visiems giminė) ST627. Viso svieto neprišersi Šk. Viso svieto pakalboj būti ST335(B). Visám svietui neantiksi An. Visam svietui ant apjuoko būti ST335(B). Jei vienas žinai, tik Dievas žino, o jei du žinai, žino vìsas svietas Kl. Įduok kiaulei ragus, vìsą svietą išbadys Yl. Baltas brolelis visą svietą gydo (česnakas) LTR(Užv). Graži panelė visą pasaulį virkdo (svogūnas) LTR(Užv). Maža moterėlė vìsą svietą apdengia (adata) JT93. Juoda karvė visą pasaulį maitina (žemė) LTR (Jd). Aukso lenta praskilo, vìsas svietas sukilo (saulė užtekėjo) Šil. Juoda karvė subliovė, visą svietą sugriovė (naktį sugulė miegoti) Šd. Boba ragana, jos kojos kaip šakės, vìsą svietą peni, o pati nuoga (arklas) JT106. Senas senas diedukas visą svietą ant savo pečių nešioja (tiltas) Kzt. ║ nurodo baigtinį daikto, būsenos ar ypatybės kiekį: Vìsą meisą galėjos suvalgyti, kiek tik beturėjo Brs. Katė vìsą pieną išlakė Drsk. Vìsas išėjo alus, mat nedarūgęs supiltas, ir vìsas išėjo (sprogo statinė) Kp. Karvė driūkt ir išpylė vìsą pieną Šmn. Teliokui prabalinu – vìsas pienas (karvė mažai duoda) Klt. Vìsą medų gražiai išima ir deda cukrų PnmŽ. Buvo vìsas javas suvežta rudenį, pabeigon rugsėjo Kpč. Žirnių biškį, bulbų biškį – i visà žemė Sdb. Gėrė sugėrė [sveteliai] visą žalią vynelį LLDII216(Srj). Greit išpūstijo vìsą gerą (turtą) Tr. Sušveitė vìsą rinkę dešros Švnč. In keturius rozus vìsą avelę išvirė Klt. Pirmai turėjau sveikatos, dabar teip atimta visà, sopa LKT224(Gg). Duosiu žirgui vìsą valią JD487. Aš paleisiu juodbėrėlį ant visos valelės LLDII198(Prl). Leisiu žirgą juodbėrėlį in vìsą valelę (d.) Klvr. Aš išsimiegojau vìsą miegelį JV82. Užraugt reik gerų mielių, kiteip – parniek nueis vìsas tavo darbas Skrb. Plėšysi plėšysi [plunksnas], suimsi rieškučiom, ir pareina vìsas darbas Žl. Jums vìsas grožis už akių, vìsas gyvenimas Krkl. Išsimirko vìsas negerumas jų (linų) Sdb. Vìsą drąsą suėmiau i nuėjau pas jį Jnš. Šita veido išraiška sudarė visą jos žavumą, patrauklumą V.Myk-Put. Tas vilkas pastipo, i visà pasakėlė pasibaigė (ps.) Ldvn. Jis elgias prieš visą teisybę KBI53. Visą tiesą pasakyt PrLXVII30. Visa jos šlovė prapuolė BB1Mak2,10. Visa ponystė (garbė) buvo nuog Jokūbo atimta BB1 Mak3,45. Šaknys viso piktumo yra geidulys DP165. Jeng jus visa nepalaima aplenktų Vln2. Šiandieną mūsimp nėr kitos priežasties viso pikto, tiektai jog V. Christaus ing namus mūsų nepriimame DP335. Nei Saliamonas visoj savo garbėj nebuvo apvilktas kaipo viena iš jų (lelijų) Ch¹Luk12,27. Jo visas amžias buvo devynių šimtų ir trijų dešimties metų BB1Moz5,5. Ir neapsižiūrėsi gi, kai pakils audra, o į namus kelio visas gudų verstas V.Krėv. Už linus ir iš sėmens visì pinigai būdavo Kvr. Atadaviau visùs pinigus, tesižinai sau Mlk. Anas jam pinigus išmokėjo visùs Aps. ^ Negerai, kai vìsas protas pilve (apie girtuoklį) Prn. Pagada – pusė bado, o lietus – vìsas badas Plnv. Ka tėvas [miršta] – pusė našlaičio, o ka motyna – ta vìsas našlaitis End. Iš viso jaučio išsirinkau tik plaučius LTR(Šd). Išsirinko iš visõs mėsos plaučius Šl. ║ nepažeistas, nesugadintas: Sako, su visù protu, ji da gudri, dirbinėja Všk. Šimto metų mirė ir visam̃ prote, ir nesirgo Alv. Jeigu da protas vìsas, tai žmogus savo vaikų vardus atsimeni Mžš. Mirė su visà kalba Kbr. Mirdamas tėvas paliko dvarą trims sūnams, iš katrų vienas buvo ne vìso razumo BM251 (Škn). ║ nurodo kokių nors asmenų ar daiktų visumą, reiškiant jos dydį: Bėgom, mūs vaiskas bėgo vìsas Mlk. Ties mirusiojo vado namais buvo susirinkus visa daugybė žmonių Mš. Važiuodamas su mėsa, prie miesto vartų sutiko visą gaują šunų J.Balč. Į miestelį ejo visù būriu Vkš. ║ pabrėžia kiekiniu ar kuopiniu skaitvardžiu pasakomą tikslų asmenų ar daiktų skaičių: Nu bagota vištų, turu vìsą tryleka Krš. Visas ketvertas berniokų išsliaugė iš šventoriaus J.Paukš. Nuo čia iki vieškelio trys kilometrai, iki rajono – visas septynetas rš. Visas šimtas moterų A.Baran. Ak, kad liežuvių aš turėčiau, daugiau kaip visą tūkstantį prš. ║ didžiausias, vienintelis, pagrindinis (nurodo daikto, ypatybės ar veiksmo svarbą): Nebedarbingas žmogus, viedrą vandenio va gryčion įnešu pagriebęs, tai mano vìsas darbas Skp. Tai vìsas valgis jau buvo karvė Kpč. Vìsas maistas iš karvutės Vdk. Mėsiško nebegaliu, varškė, kas, – vìsas maistas Mžš. Paprastai duodavo valgyt: batviniai, kruopos, – ir vìsas valgymas Rk. Karvės nepakinkysi, sako, iš arklio visà duona Slm. Įsipila pieno į butelį, ir vìsas jo valgis Slč. Kas pramoko su garmoška, tai vìsas muzikantas, visà muzika PnmŽ. Kunigėlį aną sekmadienį parvežėm [ligoniui], ir vìsas gydytojas Snt. Būs vìsì mokslai, besižanijanti, i po mokslo Trk. Kelias saujas linų gavau, ir visà pasoga Nmn. Visa manta man buvo ta ožkytė Ps. Kariuomenėj kryželį padėjai (taip pasirašei), – ir vìsas raštas Žl. Duodavo kilogramą sviesto, – ir visas paviržis Pšš. Čia vìsas mano padėlys Azr. Ant užlų vìsas padėjimas būdavo Šmn. Kaip seniau būdavo juosta, čia už marškinių jau vìsas vyrų pasidėjimas Plvn. Visà mano patieka anas (vyras) Imb. Dabar dar liko visà bėda supjaut malkos Mžš. Visà bėda su tuo mėšlu, kas jį išveš? Mžš. Tik buvo visa nelaimė – niekas prižadinti negalėjo MPs. Vìsas džiaugsmas su vaikais Aln. Man vìsas linksmumas su taũ, pasikalbi, pasidžiaugi, pasidejuoji Mžš. Su gyvuliais kaip ir vìsas ramumas Kp. Vìsas negerumas, kad nepardavėm tos kiaulės Mžš. Jeigu kur išeinu, man vìsas gerumas Žl. Vìsas bjaurumas – išraišyt žarnos, išskust Mžš. Nematau, ir visà negerybė Dbg. Būdavo, vakare vìsas mezgimas Mžš. Kartą buvau Panevėžy, kartą Surdegy, – ir visas važiavimas Švnč. Visà mano dalia – tik rūtelė žalia DrskD34. Netur bažnyčia Dievo sunkesnių neprietelių kaip heretikus, kurių visas sielojimas ant to yra, idant ją išnaikintų DP303. Po sparnais tavo visas džiaugsmas mano PK67. Kraut kraitelis, laistyt gėlės, – tai ir visas rūpestėlis K.Bink. Visas Andriaus darbas buvo savo poną aprengti, užsegioti, barzdą nuskusti P.Cvir. ^ Sveikata – vìsas turtas Smal. ║ išsamus, kuriame yra viskas, ko reikia: Jaunėliu anūku[i] padovanojo vìsą Šventą raštą Sdb. Važiuojant reikia paimt visą adresą, kad rastum Rm. Tai čia ir surašytas buvo visas šitas atsitikimas Kp. ║ [i]labai primenantis ką nors, panašus, tikras: Kazys – tai vìsas tėvelis Tvr. Mergiotė – tai jau visà močia, kaip iš akies Trgn. Visà in tėvą, tik neraupuota Klt. Vìsas gi momutė, ir kalba tokia Slk. Kap rozas visà tėvas Švnč. Apsivilk marškinius trumpom rankovukėm, tai būsi vìsas vyras Srj. Ji – tai vìsas gaspadorius Snt. Mažas, bet vìsas senis Kt. Toj mergaitė jau visà šeiminykė Kpč. Visas kipšas esi su savo štukomis Žem. Visa šeimininkė [duktė], ir visais rūpesčiais su ja motyna dalijasi Žem. Marčius tada jau buvo visas pusbernis V.Bub. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Buvo nebe Adomėlis, o visas Adomas, ūgiu tėvą prašokęs J.Balt. Jautėsi savo laive visas vyras Mš. ║ H169 kiekvienas: Tris kartus per metus visas vyriškis tepasirodo po akim Ponavojančio BB2Moz34,23. Visam nuspaudime prieg jam būsiu PK80. ^ Visas Dievo pakvėptas žmogus B, PrLXVII30. 2. vartojamas pabrėžiant kalbamąjį subjektą ar objektą: Kopt vìsą kapšiuką iš nagų Brž. Už pirties vìsas raistas šernų išknistas Gdr. Beržiukai užaugo vìsą dirvą Sug. Vìsas kaimas vien dūmuos (po susišaudymo) Plvn. Buvo vìsas namas liepsnoj Pl. Ana paliks numie tuo ūkvedžiu, vìsą ūkį reikėjo valdyti Plt. Va tau velnias (negražus vyras) – ant visõs ūlyčios mergą paėmė Švnč. Vìsas kelias lede Plvn. Ažpilta vìsas pečius vandeniu Švnč. Numėlynijo vìsas smakras, trečią rozą kai išgėriau [ajerų] Žl. Kap sukosėt a susčiaustėt, tai vìsą kriūtinę plėšia tada Švnč. Visas pakaušelis [sergančio vaiko] buvo kap kiaušis minkščiausis Bdr. Daboju – visà galva guzais, akys net ažtinę (nuo gyvatės įkandimo) Švnč. Visà burna subraižyta Varn. Pasijudintie negalėjo: visas užpakalis subraižytas rykštėm LMD(Ldvn). Šlapias kap marka vìsas [šienas] Švnč. Jau tik ant šieno nekraukitėt [mišinio], sukapos pelės vìsą šieną Slm. Neburbuliuok, man nusibodo, išklapotijai vìsą galvą su savo burbuliavimu Pnd. Pėdžios kartis nutrūko ir su visù viedru įkrito ant šulnį Brž. Daugiausia tai padėdavo [medų] su visù koriuku, jeigu vaišys Sk. Tada jis kaip tvėrė už rato, jam ir paliko rankoj ratalankis su visuõm stipinu LKT316 (Stlm). Sesuo, eidama per ledą, įlūžo ir nuskendo su visù vaiku Vkš. Kęstutis buvęs su visà pačia [atvažiavęs] Lk. Numirė tos visõs marčios tėvas Jrb. Jo jau antra diena nė[ra] su visù arkliu Mžš. Aure, išvažiuoja marti su visà dukteria Mžš. Aš rūkau su visù kaulu, man patinka visas kumpis rūkytas Sdb. Pusę nago atkirto su visà meisa LKT47 (Trkn). Eik! Tik su visù stikleliu nesugėrė. Geria anas Krns. Lieps [Viešpatis] mus parduot ir su moterimis, ir su vaikais, ir su visù turtu mūsų DP360. Atejo Nebukadnezar karalius Babilonijos su visu savo kariu BBJer 52,4. Ieškojo po visùs šiaudus Pn. Guli visì kaip patalas rugiai priplakti [lietaus] Aln. Beravint dilgės sukando visàs rankas Vžns. Visas kojas nušalo A.Sal. Tu man visas kojas numindei J.Avyž. Vìsos blauzdos peršti GrvT77. Nusidaužiau krumplius, dabar sopa visì pirštai Skrb. Mūsų trobos užsidegė, vìsos vienoj liepsnoj Kp. Aš visùs paaisius (Aisės pakrantes) nulakiojau ir neradau Prk. Su visaĩs klumpiais įlipa į tą lovą i gula Trk. Visosè trobose bijau viena pati gulėti Ggr. Išvilko mus su visõms lovoms iš palatos Plt. Didelės obelės, tai įlipa, kurie dideli vyrai, nulaužia su visõm šakom Kp. Su kadokėm, su visaĩs rūbais diedukas i miega Klt. Eik sau su visaĩs pinigais! Lnkv. Aš su visaĩs stiebeliais pasidedu ramunėlius Slm. Ko parejai su visais branavykais į trobą? Yl. Pasodinau su visaĩs lapais, prigijo Sdb. Košlynos išverda su visaĩs kaulais, padeda ant stalo Č. Keptuvė su visais blynais nukrito žemėn rš. ║ vartojamas intensyvumui pabrėžti: Jis ėmė visu smarkumu lyg akmuo nuo kalno riedėt Plv. Marčiukonio gryčioje visu garsu paleistas radijas V.Bub. Dega žvakės visa liepsna LLDII268(Kp). 3. vartojamas pabrėžiant subjektą ar objektą kaip visumą: Kai vìsas prausies, tai tada pakūrenam pirtį, vandenio prišildom Zr. Visà kaip sudaužyta, negaliu nei pajudėt Šmn. Sopa vìsą, netikus, nebėr sveikatos Užp. Mane vìsą skauda Pjv. Mane kad pradėjo visą kratytie! Dglš. Rytas toks vėjuotas, par vìsą košia Kp. Parlis, parbus vìsą iki paskutinio siūlo Tr. Vanduoj nuo visõs varva, o kap rudenį šalta Vžn. Visą nuėmė karštis (pakilo temperatūra) Tr. Man kad kirto vìsą skersai ir išilgai skausmas, sakytum, kad šerta basliu Kp. Susišlapinau palelę, išsišluosčiau visà – mano pirtis Klt. Sveika visa, tik to koja Ps. Kap sergi, tai visám negerai Pv. Rankas skauda, kojas skauda, visám negera Mžš. Aš vìsas kap iš miltų maišo išlindęs (išsibaltinęs) Mrs. Vìsas į rundą apsirgau: i galvą skausta, i čia skausta Erž. Aš gi vìsas kraujuosa, baloj Btrm. Vìsas diegliuos: visà nugara Ck. Panaberijos daugiau negu jos visõs Švnč. Bliūdžiuką sugėrė, tai vìsas kai avilys paršelis Klt. Aš vainikais visa apsipynus, apsisiautus auksiniais plaukais K.Bink. Klebonas iš lėto pakėlė galvą, o paskui pakilo ir visas J.Balt. Jis išsitiesė visas žolėje V.Myk-Put. O taip trokštu visas tapti dūmais J.Aist. Nuraminus širdį savą, [Marija] visà nusidavė klausymop žodžio Dievo DP492. Rado gerą protą, būtent, jį visą išdraskyti BB1Mak4,45. Visą save, ne pusę, ne dalią parodyk SPI248. Visa tieg graži esi, ir patėpio nėra tavimp SPI176. Tuojaus jį vìsą suėstų K.Donel. Aš iš vìso valgysiu (tiesiai iš puodo) Jrb. Nevalgyk iš vìso, ba tėvas bridysis Mlt. ^ Visas mėsos, o pilviukas kaulo (slyva) LTR (Zp). Visas mėsinis, pilvelis geležinis (vyšnia) LTR. Maža klėtelė visà skatikėliu dengta (aguona) JT76. Visas senis žemės[e], o barzda ore (morka) LTR (Ob). ║ vartojamas pabrėžiant ypatybės ar būsenos aukščiausią laipsnį: Štai pareina jisai, vìsas pasipūtęs – didelis ponas Jrb. Ale toks juodas, i rankos, i visas veidas, vìsas juodas kaip žemė Brs. Atalėkė vaikas vìsas mėlynas, sušalęs Klt. Vìsas sušilęs, suprakaitavęs – tik gert i gert Mžš. Parvažiavo parbalęs, parsigandęs vìsas Mšk. Senus medžius pjaunu, tai apdulkėjęs vìsas Ūd. Jis sėdžia ratuose vìsas išbalęs LKT223(Jon). Ans pakritęs i gula girtas vìsas Pln. Išėjo vìsas nusiminęs Al. Kurgi tu dabar eini vìsas puišinas! Pnd. Anas vìsas ašakom aplipęs kap ežys Tvr. Gryčelė visà dilgėm apaugus Šmn. Persimainius visà, kaip žemę pardavus Šmn. Sudžiūvus sudžiūvus visà – kiek čia to gyvasčio Jrb. Laukinė obelis kepus apkepus oboliais visà Klt. Kvailys ir nuėjo pas karalių visas pelenuotas LTR(Rk). Portugalė neišsimiegojo, kiek reikėjo, todėl atsikėlė visa pikta J.Balč. Mano žirgas juodas, visas obuoliuotas LLDII349. Jį pagonys atšventę (paraštėje išbjaurinę) buvo, todėlei buvo (viršuje tapo) jisai visas išdraskytas BB1Mak4,45. Pakirdo Severja visa stangi Vaižg. Juozapota, visa nustebusi ir ausis ištempusi, tylėjo ir klausė savo vyro J.Bil. Karalienė, visa raudona, atsisuko į besišaipančius vyrus I.Simon. O šalia stovėjo Antanėlis, visas išsišiepęs iš laimės J.Balt. Vailokai sušlampa, visì purvini, ale bet mat šilčiau būdavo Slm. Slyvos jau vìsos minkštos, reikia rodą kokią daryt Švnč. Duok šę, šlapi visì [batai] Mrj. Rankos išklypę vìsos, skauda Užp. O lūpos būs rudos tokios, nu jug vìsos nu to alksnio Sd. Pirštai gangrenuoti, juodos nagos vìsos Pl. Rodos, geltoni visì y[ra] [kviečiai] Kv. ^ Visas tuščias (apie visai nieko neturintį) ST85(B). Visas nuogas, anty marškiniai dega (žvakė) LTR (Mrj). Visas apžėlęs, galiukas plikas (riešutas) LTR(Užv). Vìsas tiesus, vìsas liesas, o galas taukuotas (svirtis) Kp. ║ vartojamas pabrėžiant ir sustiprinant veiksmo intensyvumą: Kai pamatė ir vėl girtą pareinant, visà užvirė Kair. Tuoj ir užkaista visà kaip ugnelė (greitai parausta) Svn. Aš raudu, visà raudu Mžš. Išėmė aptaisymus, aprėdė, kad net visà blizga Mlk. Pyktis perėmė visą Tr. Šaltis persmelkia visą V.Bub. Šieno papešu karvei, tai sušylu visa Klt. Ot mūsų seneliukas tai gražus, tik kad vìsas va dreba Rk. Pabudau naktį, vìsas drebu drebu Snt. Kai eina, tai, rodos, vìsas dygsta (labai aukštas) Srj. Visà tujau negaliu, kaip atsistoju, akės žilpsta Klm. Anos inlėkė ravan, visos sušlapo, suspurvino LTR (Km). Apiplyšau visà Švnč. Visà sudriskau, marškinėlių netekau (d.) Plv. Oi sergu sergu, visa negaliu LTR(Sln). Žvirblelis nabagėlis, kojelė skaudėjo, vìsas negalėjo JD1309. Pamatęs tą žvėrį visas persigando LTI58(Bs). Iš keršto vìsas išputo K.Donel. Ne, nenoriu daugiau, – nusisuka Ramūnas ir pasišleikštavęs visas susipurto V.Bub. Tuo karalius Belsacer didžiaus išsigando, ir nuodėmais visas išblyško BBDan5,9. 4. M, KŽ viskas (vartojamas apibendrintai nurodant kokį reiškinį): Povilas sakosi visiems visas buvęs BPI223. I giedoti, i dainiuoti – ana visám derėjo tam Krtn. Pabažnysta visam naudinga est Mž94. O neišmanėliai, ir tingios širdies tikėt tamui visamui, ką pranašai pasakė Ch¹Luk24,25. Šitaip išejo Abramas iš Egipto su savo moterim ir visu, ką turėjo BB1Moz13,1. Ižtirps visi elementai karščiu, žemė drauge su visù, kas yra ant jos DP14. Sūnūs, būkite paslušni gimdytojams savo visame, nes tatai daiktas yra mielas Ponu Dievu MP65. Rodykimės visame kaip tarnai Dievo DP108. Po vìso daba tik atsigodojau Sl. Vìso žinojau, ot vìso žinojau: vìso pagaišo (viskas prapuolė) LKKIII130(Zt). Dievas žino, gal do vìso bus Švnč. Vìso yra gyvenime, vìso praleidi Šmn. Viso yra: i susibara, i susipeša Mžš. Vìso pridarai gi gyvendamas LKT354(Str). Kol užaugo devyni [vaikai], vìso buvo Ad. Aš gi vìso regė[ja]u, visokių vargelių Dglš. Vìso buvo, vìso buvo: ir linksmos dienos, ir liūdnos dienos Rk. Buvo vìso mumu LKKIX200(Dv). Kap aš mokė[ja]u vìso pasakot! Azr. Kas tik meldžias, vìso išsimeldžia Ant. Puode dusinu [mėsą], tai vìso (visokių prieskonių) pridedu Rk. Kai vìso (įvairių trąšų) pripila, ir ant smėlio auga Pls. Ko vien tiktai panorėtumi, viso turėtumi P. Kasmet atvažiuoja čigonai, vìso gi turia parduot Alz. Jau negali tep vìso atsimyt Vlkv. Aš vìso turiu, tik tėvo su močia neturiu Km. Vìso gavom, vìso gavom, arielkos negavom JD1267. Kaip labai greiti ir primanūs visop piktop DP220. Teip ir mes pirm viso pameskime piktuosius pajunkymus mūsų ir bedievį gyvenimą mūsų DP117. Terp viso saugokitės rūgšties farizeušų, kuryji yra veidamainystė Ch¹Luk12,1. Viso partekęs S.Dauk. Jie tariasi, kad prie viso galima yra priprasti A1885,98. Vìsą padaryk ir galėsi eit in šokius Vrn. Žąsys, vìsą lesa jos Č. Gerai, kad sugebi čiutniai dirbt, tai vìsą suspėji Užp. Dabar visą: ir pieno, ir mėsos, ir duonos davaliai Šmn. Par žiemą audė, verpė, linus šituos braukt [turėjo], mint, vìsą reikia padaryt Kr. Tas laikraštis didelis, tai vìso prirašo, pripainioja Mžš. ^ Vargelis vìso išmoko Ktk. Viso šį metą struga B63, PrLXVII30. Viso buvo, katės pieno nebuvo S.Dauk. Bus vìso, kad mūs priviso! Krok. Jei nori gyvent, turi prie viso priprast Brž. Vìso buvo, tik raginimo nebuvo VP50.

vìsa n. Š, DŽ, NdŽ, KŽ; LL285: Kai pats vìsa galì, tada tai gerai Kp. Vìsa pasidirbdavau, tik nepasisiūdavau Alz. Sesuo ravi, tai man namie reikia padirbt vìsa Šmn. Kaip jau vìsa nuo lauko padirba, tai tada pradeda su linais Kp. Ana vìsa moka GrvT69. Vìsa nusbosta Alks. Tai tas nor negėrė, ką turėjo, vìsa vaikami Kpč. Vienais metais tai viškai nieko nebeturėjom, buvo išpjovus kiaunė vìsa Kp. Išleidau vìsa lig kapeikai Dv. Pristinga pinigų [girtuoklis] ir pradeda iš namų vìsa nešt Svn. Karvė vìsa apmoka, vìsa Krns. Sakei – nekliudysi, o dar̃ vìsa suėdei Pls. Dabar eina vìsa parniek Plvn. Mes tai vìsa suvalgom, nieko neišmetam Slm. Būt ant mum vėjas pūtęs, ir mūsų būt vìsa sudegę Svn. Kai laistydavau, vìsa augdavo, dabar nususo Rk. Ale kad nušąla vìsa po tokiais šaltais vėjais Dbč. Vìsa vìsa paliko ir išejo Vrn. Užėjo karas, vìsa išblaškė Šmn. Te jam vìsa vìsa, ir nosis nušluostyta buvo Ant. Vìsa iš mažystės prisimenu Pnd. Vìsa kalba, tik suprast sunku Pls. Vìsa pro ausis praejo (nieko neatsimenu) Žrm. Sako, tas daktaras vìsa gydo, visokias ligas Svn. Bobutė gudri, nu labai vìsa žinojo Pnd. Vìsa gali padarytie tokie berniokai Dgp. Iš medžio gi buvo rankenos, plūgas – vìsa Č. Arklo tik noragas geležès, o vìsa iš medžio Ktk. Teip užmirštu vìsa, ale kas blogai buvo, vìsa atamenu Kvr. Vìsa buteliukan sukišta būdavo jo (pragerta) Kp. Žmogus vìsa ataduos, kad tik pasveikt PnmR. Vìsa mato, vìsa girdi Ps. Vìsa išranda, vìsa išranda, gyvent gerai neišranda Plvn. Mūs žmonės gabūs in vìsa Mrc. Dabar kada atvažiuos, tai su vìsa (visam laikui) PnmR. Valgo vìsa išvien: mėsos atsikanda, pieno atsigeria Skp. Jau aš vìsa pamiršau: i pasakas, i dainas Vrn. Vìsa jau nestipra: ir kojos, ir rankos Rod. Aš i ribokas buvau, i žuvis gaudydavau, i tinklą turėjau – vìsa Dgč. Vìsa i seniau buvo: i gėrė, i mušės Skp. Ir agurkų, ir kopūstų, ir morkų, pupų, pupelių – vìsa sodindavom Kp. Ausdavom vìsa, visas paklodes ir užklodes, apie pirkimą nė mislių nebuvo Kp. Vìsa dirbi: ir lauko, ir namų darbus Šmn. Visa dabar žmonės suprato ir su pagarba nulenkė savo galvas žemyn J.Bil. Vìsa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko A.Baran. Tu man da ne visa pasakei K.Būg. Juk ne visa iš motinos išgabensi I.Simon. Žino, kur kas in pasaulio darosi jau vitvisa, vìsa visiausiai žino Dv. Tris tūkstantes ažu vìsa, ažu gyvulius, ažu vìsa Kp. Išsiplepam su vargonyke apie vìsa, išsiplepam Vlk. Tai sutiko su vìsa ir berną parsivežė namo LTR(Kp). Visa tai, ką čia išrašiau, yra yna pasaka S.Dauk. Tenai tau bus pasakyta visa, kas tau reikia daryti SkvApD22,10. Visa, ką Viešpats kalbėjo, padarysime ir būsime paklusnūs Skv2Moz24,7. Pūstykiat jo mūrus, ir padrėbkiat (apverskiat) juos, ir visa neišpūstykiat BBJer5,10. Visa ižpirko prekijai SD324. V. Dievop savop [patekėtis turime], ižg kurio visa, per kurį visa ir kurime yra visa DP356. Jeig tad visa tiektai pradžios sopulių, kokieg bus patys sopuliai DP7. Jo yra visa: dangus, žemė, marios, ir visa, kas jose yra DP241. Visa dreba po galybe Jo MP82. Vìsa, ką nemuša, nesmaugia (dar gerai, kad nemuša) Klt. Jei nori būt tobulu, eik, ižparduoki visa, ką turi, ir iždalyk elgetomus ir turėsi amžiną lobį danguje DP525. ^ Vìsa yra, tik gulbės pieno nėr An. Rublio yr – vìsa yr Pl. Nedaryk kitam blogo, o tau vìsa teks Rod. Gera visa mokėt, bet ne visa dirbt LTR(Ob). Vaikuo neatduok vìsa, vyruo taisybės nesakyk visõs Drsk. Vìsa genda, amžino nieko nėr Antš. Ne visa auksas, kas auksu žiba J.Jabl. Visa nulupt tur, kas ant teip silpno fundamento stovi DP579. Ne žmogus, o visa pasako (knyga) rš. Vìsa kara – koda (kiaulė) vaikščioja, vìsa nugriuvo – koda suvalgė (obuolys) Lz. ║ vartojamas apibendrinant pasakytą mintį: Avelių laikydavom, vištų, vìso Šmn. Sako, šešiasdešim metų, do doktoriaus reikia, jau miršt’ (mirk), i visà Švnč. Vagia, ir visà, nieko čia nepadarysi Slk. Medaus tiktai pavalgėm, ir visà Tvr. Pjau (pjauk) kiaulę, ir visà Dkšt. Šiteip nepagali, dūsta, ir visà Slk. Kiek padulkia [lietus], i visa Švnč. Išejęs medžiotų su šautuvu, su visà Jdp.

vìsa n.: Anys po paršiukui pasiskerdžia, ir vìsa Ktk. Arkliuką turėjom, žemelę dirbdavom, ir vìsa Kvr. Kai ilgiau dega, geriau inkaista [plyta], ė tai tik nušvykštė, i vìsa Švnč.

5.

nevìsas, -à adj. Švnč neprotingas, kvailas, pusprotis: Pamišęs buvo, nevìsas, ka sau galą darės Krkl. Tas jos diedas tai atrodo kap kiek nevìsas Str. Anas tokis kap nevìsas Ml. Padaboj, ką tu padarei, kiba tu nevìsas! Vdš.

◊ ant visų̃ keturių̃ pakáustytas (pàsegtas) smarkus, sumanus: Oi, čia merga – ant visų keturių pakaustyta Klt. Kol dar jauna tebebuvo, ant visų keturių buvo pasegta rš.

ant visų̃ pùsių smarkiai (išplūsti): Baisu klausyt, kas darėsi – iškoneveikė, išplūdo, išdavė ant visų̃ pùsių Dkš.

ant visų̃ šónų

1. smarkiai (iškeikti): Išlojojo išlojojo ant visų šonų Krok.

2. labai (kvailas): Jau ka durna buvau, tai an visų̃ šónų Vlk.

dėl vìsa kõ DŽ dėl atsargumo, atsižvelgiant į visus atvejus.

dėl vìso pìkto DŽ dėl atsargumo: Dėl viso pikto įrašyk ir mane į sąrašą Jnš.

į visùs kẽturis vė́jus paléisti išvaryti: Išveskite ją ir paleiskite į visus keturis vėjus rš.

×iš visõs dū̃šios; Ch¹Mt22,37, N labai nuoširdžiai.

iš visõs galvõs kiek gali, smarkiai: Iš visos galvos šaukia, kad apvogė J.

iš visõs gerklė̃s DŽ¹ labai smarkiai: Iš visos gerklės nusijuokė V.Kudir. Sumažyk radiją, nepaleisk iš visõs gerklė̃s Snt.

iš visų̃ kójų greitai (bėgti): Kaip gali greičiau smuk iš visų kojų LTR(Kp).

iš vìso kvãpo labai smarkiai: Urbutis, išraudęs lyg virtas vėžys, suriko iš viso kvapo: žengte marš!.. J.Balt.

iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekeliantis rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.

iš vìso pil̃vo smarkiai, labai (juoktis): Nematė nei girdėjo, jog grebežninko seniai jau čia pat bestovima ir juokiamasi iš viso pilvo Vaižg.

iš visų̃ stemplių̃ labai sunkiai: Iš visų stemplių stemplėja Grž.

iš visõs sveikãtos labai smarkiai: Ėmiau rėkt iš visõs sveikãtos, šauktis žmonių Ėr. Trakimas pakelia sugniaužtus kumščius, rodos, smogs iš visos sveikatos V.Bub.

iš visõs širdiẽs

1. labai nuoširdžiai: Laukiu tokio jaunikaičio iš širdies visos E.Miež. Pradėjo tas senukas iš visos širdies melst BsPI73. Kaip nemylėt iž visõs širdès teip gero piemenies, kuris teip neša ant pečių savų avelę pražuvusią DP174. Mylėk Poną Dievą tavo iš visos širdies tavo ir iš visos dūšios tavo Ch¹Mt22,37. Ir tame visame neprisiverč užkietinta Juda, jos sesuo, manęspi iš visos širdies BBJer3,10.

2. atsidėjus: Jug jau dirbau iš visõs širdiẽs, kiek tiktai jau begalėjau, tiek Krt.

ne su visù pusprotis: O kai paaugo, pasirodė, kad liko paliegėlis ir ne su visu I.Simon.

ne vìsos ãvys namiẽ Vlkv kiek kvailokas: Jo ne visos avys namie ST557.

ne visì namiẽ (namõ) Švnč kuris nesveiko proto, pakvaišęs: Matyti, ir jam jau nebe visi namie! A.Vien. Vargšelis… Jam ne visi namie J.Avyž. Ne visì namõ seno žmogaus Drsk. | Ar tau visi namie buvo, kai palikai sargybą? P.Trein.

per vìsą pil̃vą

1. visai, visiškai (kvailas, netikęs): Čia jegu ne pasaka, tai jau vis tiek durna merga par vìsą pil̃vą Plvn. Kvailas per visą pilvą J.Jabl. Mulkis (aplamis) par visą pilvą S.Dauk.

2. labai, smarkiai (išsigąsti): Parsigandau par vìsą pil̃vą Lkv.

po visám Krš, Krtn, Trkn; Žem pamaldoms pasibaigus: Po visám tujau tie trūbai i gegužinė Kl.

su visaĩs plaukaĩs

1. su viskuo: Tamsta nuperki tuos naujakurius su visais plaukais A.Gric.

2. apie kieno nors pašėlimą, smarkumą: Pašėlęs su visaĩs plaukaĩs Pvn.

[su] visù balsù

1. labai garsiai: Vaikas suriko visù balsù KzR. Žalio rūtų vainikėlio visù balsù šauksi (d.) Lbv. Ryžausi rėkti visu balsu V.Piet. Ka reiks eiti an šliūbo, šauks su visù balsù Jdr.

2. atvirai, viešai: Apie tai, kas bloga, kas taisytina, privalome kalbėti visu balsu J.Avyž.

×vìso bíeso visko: Vìso bíeso ten būdavo Pin.

visà bùrna

1. atvirai, laisvai, be baimės (kalbėti): Kaip Gumbienė iš trobos, tuomet visa burna pasakoja Žem.

2. garsiai (kalbėti, rėkti): Valgydamas ir garsiai čepsėdamas visa burna guosdavosi Pt. Dainuoja [jaunimas], visà bùrna šneka, linksminasi Lzd.

3. mielai, palankiai (pritarti): Sodžius dėl šventos ramybės dalyboms visa burna pritarė Vaižg.

4. godžiai (valgyti): Sveteliai didžiapilviai kad susėdo valgyt, tai visa burna šnobždami ėdė Rod. Vieną raudonšonį [obuolį] jis triauškė visa burna, net ausys linkčiojo V.Bub.

5. smarkiai: Per dieną smulkus lietus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti Žem.

visà gaisà skubiai, greitai: Bėgau visa gaisa Prn.

visì galaĩ

1. viskas: Ir su kirviu, ir su dalgiu, ir su visaĩs galaĩs reikia dirbt Trgn. Visim galam geras (viskam tinkamas) Rs. Visų̃ galų̃ turiu Dglš. Visus galus negali aptekti B63,67,239.

2. visur: Kogi tu neturėsi – mat visaĩs galaĩs čiumpi pinigus Slm.

visà gálva

1. smarkiai, iš visų jėgų: Katė ėmė visa galva rėkti Sln. Vilkas neiškentė ir sukaukė visa galva – aū LTR.

2. visiškai: Į tuos baliaus reikalus pasinėrusi visa galva A.Gric.

3. gerokai: Ji buvo visa galva išaugusi aukščiau visų tų kodylijimų rš.

vìso gẽro (geriáusio) DŽ kng. linkėjimas atsisveikinant.

visà gérkle

1. labai garsiai: Antanukas taip suvirko visa gerkle, jog net senelę nugąsdino V.Krėv. Tarp jų (vištų), patempęs gurklį ir kartkartėmis plumpsėdamas sparnais, giedojo visa gerkle gaidys A.Vien.

2. smarkiai, godžiai: Ėda visà gérkle Dbk.

vìsas glėbỹs stambus, didelis: Čia mergos vìsas glėbỹs An. Kuodelio vìsas glėbỹs Pn.

visù glėbiù labai mielai, noriai: Jis ją imtų visù glėbiù, kad tik ji už jo eitų Skr.

visù kaklù labai garsiai: Klykia visù kaklù Šts.

vìsas kélmas labai daug: Būs tų jomarkų vìsas kélmas Žr. Dabar balandų šaknys bus prižėlę – vìsas kélmas Slm.

visomìs keturiomìs labai noriai, skubinai, be svyravimų: Kaip akis išdegęs puolė visom keturiom Pg. Lėkė, stvėrė visõm keturiõm Švnč. Bi tik ema [už žmoną], lėk visõm keturiõm Mžš. Kad anims kokia bėda, tai mas pulam visõms keturiõms [padėti] Eig. Ir aš už jį visom keturiom balsuoju A.Vien. Tas visom keturiom pritarė šitam žygiui A.Rūt. Visomis keturiomis į mokslą įklimpsta tik likimo nuskriausti žmonės rš.

visaĩs kraštaĩs visur: Skundus rašo visaĩs kraštaĩs Pvn.

vìsas lãbas K, NdŽ, KŽ viskas.

vìso lãbo DŽ

1. iš viso: Dešium gryčių kad buvo vìso lãbo, bažnytėlė buvo Kz. Vìso lãbo buvom keturiesa Grv. Vìso labo penkiasdešimt keturi darbadieniai į mėnesį Btg.

2. linkėjimas atsisveikinant: Viso labo iki grabo (juok.) Šll.

vìso mẽto visai, visiškai: Kai išejau, tai buvo vìso mẽto sutemę Drsk.

×visà mierà tikrai, iš tikrųjų: Visà mierà pienas parūgštęs Lkv.

vìso nóro

1. visai, visiškai: Jau šviesu vìso nóro Kbr. Viso noro sutemo, o jis dar laukuos Vrb.

2. smarkiai: Paršiukai tvarte klykia viso noro A.Vencl.

visàs pirtìs išpė̃ręs visko matęs, patyręs: Esu visàs pirtìs išpė̃ręs Plng.

visì pašaliaĩ (pãšaliai)

1. visur: Niekam neištikėjo, užrakinėjo visus pašalius Žem. Prilijo, kad pliauška visi pašaliai Pgr. Visì pãšaliai prilindę visokio brudo Krš.

2. viskas: Tuo po tam pašaliaĩ visì knibždėti pagavo K.Donel. Visi pašaliai skaust Krž.

vìsa platõs; visõm platõm; visojè platojè

1. ištisai, visur, kiaurai: Atėjo marti ir išsiskėtė visa platos, o motinai i nebėr vietos Lg. Vėjas vìso platõs siautoja [daržinėje] Sml. Kad pradėjo viso platos bitės lįst Grž. Pamažu sužinoję žmonės mano darbus visa platos ėmė peikti ir rodyti pirštais LzP. Lija visõm platõm Lp. Eina visõ[je] platõ[je] [v]anduo per pievą Švnč. Tais žodžiais neuždraudžia Viešpats ižrovimo arba nužudymo to arba šio žmogaus pikto, bet visa platõs visas piktas žmones DP85.

2. atvirai, viešai: Vìso platõs dirba, o nori, kad nepamatytų Pkr.

vìso pro vìso

1. Gmž, Lkm, Ul iš viso: Viso pro viso tik tiek tebuvo Grž. Nedaug teprikūlėm, gal vìso pro vìso desėtką pūrelių Ėr. Vìso pro vìso vieną tenušovė Kvr. Tuokart viso pro viso dvyleka vyskupystė[je] tebuvo bažnyčių M.Valanč.

2. gerai dar, visa laimė: Vìso pro vìso, kad paršus parsidavėm Mžš. Man viso pro viso, ką nuspirkau čebatus Arm.

visomìs pùsėmis visaip: Kiek juos šmeižia visõm pùsėms Plv. Visom pusėm pinigą gaudo Igl.

vìsos rañkos

1. pragyvenimo šaltinis: Mum žemė – visos rankos Ktk.

2. apie ką padedantį: Aš pas juos buvau vìsos rañkos Gdr.

visojè samplatojè perdėm: Tai tik dabar du [kambariai], pirma buvo vienas visõ[je] samplatõ[je] Lkš.

visà sùbine Kp vlg. apgaunant, tyčiojantis: Juoksias visi visà sùbine Krš.

×vìso svíeto puikus, šaunus: Tiek ir girdi iš išvažiuojančių, kuriems teko mano patiekalų paragauti: „Viso svieto gaspadinė!“ Vaižg.

visà širdimì

1. labai nuoširdžiai: Močia vaikui visà šìrdžia, o vaikas močiai visa subine Kp.

2. jausmingai, plačiai: Reikia gyventi visa širdimi: mylėti, nekęsti, džiaugtis ir liūdėti rš.

Visì šventì (šventíeji, šventaĩ Žlp) Azr; Visų̃ šveñtė (Vìsos šveñtės) JT511, Sv, Vrb mirusiųjų paminėjimo diena (lapkričio 1 d.): Jau greit Visì šventaĩ, jau suvisu ruduo paliks Trk. Greit sutemsta prieš Visùs šventùs, kiekgi to vakaro! Mžš. Ilgos buvo ganiavos, kaip jei ligi Visų̃ šveñčių Kv. Po Visų šventų esam pasėję [rugius] Kl. Numirė ant Visų̃ šventų̃jų, prieg Visíem šventíemjiem numirė Lz. Buvo Visų šventų pirmoji diena, mišių laikas J.Bil. Klebonas per Visų̃ šveñtę ant kapų sakė pamokslą apie mirusius Č. Visų̃ šveñtė kada pripuola, tada ir švenčia Trgn. Prieš Visų̃ šveñtę pasiriktuoja visko, prisikepa Graž.

visaĩs vė́jais išeĩti pasileisti, ištvirkti: Vaikai tai jo visaĩs vė́jais išė̃jo Slm.

visų̃ vė́jų patáuška vėjavaikis: Nėkas geras iš anos neišeis: tokia yr visų vėjų patauška Plt.

vìsas vélnias viskas: Mačiau vìso vélnio Žl.